Apieškojus kūną, mirusiojo kišenėje rasta degtukų dėžutė su Osle įsikūrusio naktinio klubo “Raudonoji aikštė” pavadinimu. Radus sąsajų su Šiaurės šalimis, Pocienė kreipiasi į seną savo draugą ir buvusį meilužį Vidą Janutėną, šiuo metu besistažuojantį švedų policijoje Stokholme, kur jis dirba bendroje Šiaurės ir Baltijos šalių programoje prieš prekybą žmonėmis. Janutėnas skrenda į Oslą patikrinti naktinio klubo ir susitikti su norvegų policija.

 

Pirmas dalykas, kurio Pocienė imasi – ji apklausia Paulių Račkaitį, šiam kartu su komanda grįžus į Vilnių. Prieš mačą Tel Avive nelaimingo atsitikimo metu duše Račkaitis susižeidė žandikaulį: kalbant jį skauda, Pauliaus šneką sunku suprasti.

 

Apklausos metu Paulius Račkaitis atskleidžia, kad Norvegijoje jis turi brolį dvynį Saulių. Jų tėvams išsiskyrus 1985 m., mama ištekėjo už norvego jūrininko ir išsikėlė gyventi į Oslą, kur po kelių metų žuvo autoavarijoje.

 

Pocienė praneša šią informaciją Janutėnui Osle. Šis išsiaiškina, kad Saulius, dabar turintis Knutseno pavardę, užaugo rytinėje Oslo dalyje kartu su patėviu. Kol jo motina buvo gyva, jis buvo aktyvus ir gyvas berniukas. Tačiau po motinos mirties, jau būdamas paauglys, jis įsivėlė į keletą smulkių nusikaltimų, tačiau nuteistas nebuvo. Saulius buvo nuolatinis klubo “Raudonoji aikštė” lankytojas. Janutėnas apsilanko klube ir pasikalba su savininkais. Šie teigia, kad Saulius čia buvo gerai žinomas, kaip ir visos jo draugės.

 

Norvegijos policija įtaria, kad Saulius Knutsenas veikė kartu su nusikaltėlių grupe, kuri užsiimdavo moterų iš buvusios Sovietų sąjungos prekyba nelegaliems viešnamiams Skandinavijoje ir Vokietijoje, tačiau negalėjo pateikti jokių įrodymų.

 

Netrukus Lietuvos žiniasklaida sužino apie brolį dvynį, ir tai iš karto tampa pagrindine naujiena.

 

Janutėnas susisiekia su norvegu patėviu, kuris iš nuotraukų atpažįsta, kad miręs vyras Vilniuje yra Saulius Knutsenas/ Račkaitis. Jis Janutėnui sako, kad pastaraisiais metais savo posūnį matydavo nedažnai, tačiau neseniai šis sakėsi suradęs savo šeimos narius Lietuvoje.

 

Būdama Lietuvoje, Pocienė susisiekia su Pauliaus ir Sauliaus tėvu. 56 metų Juozas Račkaitis gyvena gražioje viloje pajūryje, įsigytoje už sūnaus krepšinio žvaigždės pinigus. Jis taip pat atpažįsta kūną.

 

Norėdama patikrinti “Valdovo” alibi, Pocienė nusprendžia apklausti Joną Ambrazaitį, vyriausiąjį “Lietuvos vakaro” trenerį. Nieko svarbaus apie Račkaitį per apklausą nepaaiškėja. Kai įvyko žmogžudystė, Paulius Račkaitis buvo lėktuve, skrendančiame iš Tel Avivo į Vilnių, ir visa komanda gali tai patvirtinti. Ambrazaitis teigia, kad Račkaitį kamavo sužeisto žandikaulio skausmai. Todėl jis negalėjo žaisti, tačiau “Lietuvos vakaras” laimėjo ir be jo.

 

Ambrazaitis taip pat papasakoja, kad firma “Danvaistas” yra krepšinio komandos “Lietuvos vakaras” rėmėja.

 

Pocienė tęsia tyrimą ir apklausia Rūtą Astrauskaitę. Apklausos metu Astrauskaitė patvirtina, kad danų farmacijos bendrovė “Danvaistas”, kurioje ji dirba, yra “Lietuvos vakaro” rėmėja ir komandai tiekia pleistrą bei nuskausminančius vaistus. Rūta taip pat primygtinai tvirtina, kad kūną ji rado atsitiktinai ir kad anksčiau niekada nėra sutikusi Pauliaus Račkaičio. Rūta papasakoja apie jai padėjusį vyrą aikštėje, tačiau jo vardo nežino, nes šis neprisistatė.

 

Tuo pat metu Kęstas Gedvilas savanoriškai ateina į policijos nuovadą ir teigia, kad jis buvo vyras, padėjęs Rūtai Katedros aikštėje. Pocienė jį apklausia. Į klausimą, kodėl taip netikėtai pasišalino iš įvykio vietos, jis atsako, kad buvo labai sukrėstas. Matyti, kad Kęstas tebėra labai susijaudinęs.

 

Kruopščios apklausos metu Kęstas prisipažįsta, kad turi seserį – Vilmą Gedvilaitę – kuri praėjusiais metais buvo paskelbta dingusi be žinios. Prieš dingdama Vilma šoko palaikymo grupėje krepšinio komandoje “Lietuvos vakaras”, kurioje žaidžia Paulius Račkaitis. Dar daugiau – Vilma ir krepšininkas Paulius turėjo meilės romaną. Vėliau Paulius ją metė. Netrukus po to Vilma išvyko iš šalies, ir Kęstas teigia nežinąs, kur ji galėtų būti.

 

Kęstas dėl to kaltina Paulių Račkaitį. Pasak jo, dėl Pauliaus kaltės Vilma taip pat metė studijas Vilniaus universitete, kur ji buvo viena iš geriausiai besimokančių antrojo kurso studenčių. Tačiau Kęstas griežtai neigia, jog kokiu nors būdu galėtų būti susijęs su žmogžudyste. Jis teigia, kad tą vakarą Katedros aikštėje atsidūrė atsitiktinai.

 

Interpolas paskelbia Vilmos paiešką. Pocienė mano, kad Kęstas atrodo įtartinas, tačiau neturi jokių įrodymų. Kita vertus, vienas iš Kęsto draugų gali patvirtinti, kad numanomu nusikaltimo metu Kęstas buvo visai kitame aikštės gale. Jo alibi patvirtinamas telefonu, ir Pocienė turi Kęstą paleisti.

 

(Tęsinys spalio 17 d.)