Ieškoma:

Eeva Park (Estija)

 

Bus tardoma:

 

Lapkričio 9 d. (trečiadienį) 17.00 val. diskusijoje “Detektyvinė literatūra kaip visuomenės atspindys”

Dosjė

Estijos poetė, prozininkė ir dramaturgė Eeva Park gimė rašytojų šeimoje 1950 m. Taline. Park debiutavo būdama 33-ejų, kai išleido pirmąjį poezijos rinkinį. Nuo 1990-ųjų rašytoja ėmėsi prozos. Iki šiol didžiausio pripažinimo sulaukė jos novelės, kelios jų yra laimėjusios literatūros apdovanojimų.

 

Kūryba

Kaip rašytoja, Eeva Park pradėjo nuo jausmingų eilėraščių apie gamtą, kuriuose persipynė jausmai ir protas. Vėliau rašytojai perėjus prie prozos, jos kūryboje atsirado nostalgijos dvelksmas, taip pat prisiminimų nuotrupos, perteiktos pasitelkus vaizduotę. Rašytojos novelėse jaučiamas nerimas, ji nevengia perteikti sovietinės realybės.

 

Pirmasis Eevos Park romanas “Dulkės ir vėjas” (Tolm ja tuul) kartu su romanu “Juoko mokinys” (Naeru õpilane) sudaro autobiografinę dilogiją. Tai pokario meto saga, kurioje pasakojamas vienos šeimos likimas. Pasaulis perteikiamas pagrindinės veikėjos akimis, primenančios pačią rašytoją ir jos siekius atsikratyti tėvų palikimo ir pamišimo, slypinčio šeimoje ir pačioje visuomenėje.

 

Paskutiniame romane “Begalybės spąstai” (Lõks lõpmatuses) rašytoja išsivaduoja nuo prisiminimų ir visą dėmesį sukoncentruoja į žiaurumo temą. Šis romanas yra jaudinanti socialinė istorija, aprašanti jauną merginą, išvežtą į Vokietiją dirbti prostitute, ir jos mintis apie savo praeitį iki pat šių dienų. Ji slapta sugrįžta atgal į Estiją ir pradeda naują gyvenimą purviname miesto rajone, kur sukasi valkatos ir tvyro savanaudiškumo atmosfera, tačiau vėliau nužudo žmogų, kuris ją išvežė į sekso vergiją, ir galiausiai nusižudo pati. Abu miestai, Berlynas ir Talinas, aprašyti įtaigiai. Park parodo ne pačias patraukliausias išsivysčiusios šalies puses. Atskleisdama, kokia iš tiesų yra prekyba žmonėmis Rytų Europoje, autorė nesutirština spalvų, tačiau sukuria stiprius aprašymus ir asociacijas. Tai psichologinis trileris, apnuoginantis visuomenės pūlinį ir prikaustantis skaitytoją iki paskutinio romano sakinio.

 

Žymiausi kūriniai:

“Žvarbus vėjas” (Mõrkjas tuul), poezijos rinkinys, 1983
”Nakties šviesa” (Öö valgus), poezijos rinkinys, 1990
“Dulkės ir vėjas” (Tolm ja tuul), romanas, 1992
”Vyras, kuris prisimena dramblius”

(Mees, kes mäletas elevante), novelių rinkinys, 1994
“Juoko mokinys” (Naeru õpilane), romanas, 1998
”Bilietas į karuseles” (Pääse karussellile), novelių rinkinys, 2000
”Begalybės spąstai” (Lõks lõpmatuses), romanas, 2003

Kritikai apie ieškomąją 

Eevos Park kūryba pažymėta siekio išsiveržti iš tėvų šešėlio. Savo kūriniuose ji pasaulį vaizduoja moters akimis, tačiau feminizmo temos negvildena. Rašytojos herojė – stipri asmenybė, kuri nori save išbandyti ir laimėti, ji trokšta meilės, šilumos ir harmoningos šeimos. Park rašymo stilius yra labai artimas psichologiniam realizmui. Jos kūriniuose jaučiama psichologinė įtampa, rašytojos kalba yra tiksli ir skrupulinga.

 

Paskutinis Park romanas “Begalybės spąstai” (Lõks lõpmatuses) yra išbandymas tiems, kurie ciniškai ir be ilgesnių pasvarstymų kalba apie prostituciją, kaip apie verslo šaką, kurią reikia įteisinti. Galima teigti, kad postsovietinėse visuomenėse kelias, vedantis į prostituciją, yra daug kasdieniškesnis, nei galima įtarti, sandoriai pigesni, jie sudaromi per daug neaušinant burnos, o socialinis visuomenės paveikslas labai aiškus.

 

Šaltinis: http://www.estlit.ee/