|
Festivalio rašytojai |
Raidas Dubrė
Ieškomas:
Raidas Dubrė (tikrasis vardas Juozas Šikšnelis) (Lietuva)
Bus tardomas:
Lapkričio 9 d. (trečiadienį) 17.00 val. diskusijoje “Detektyvinė literatūra kaip visuomenės atspindys”
Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 17.00 val. literatūros kūrybinėse dirbtuvėse "Detektyvo laboratorija"
© Foto Antanas Stanevičius Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 20.00 val. pramoginiame
žaidime-improvizacijoje "Alibi vakaras"
Dosjė
Rašytojas Juozas Šikšnelis (Raidas Dubrė) gimė 1950 m. Varėnos rajone. Vilniaus Universitete įgijo bibliotekininko specialybę. Nuo 1973 m. dirba Klaipėdos viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje, šiuo metu - bibliotekos direktoriaus pavaduotojas. Be literatūrinės kūrybos, turi ir kitą pomėgį - skulptūrą. Turėdamas tik vieną ranką, drožia iš medžio, kala akmens skulptūras. Yra surengęs 20 parodų Lietuvoje ir užsienyje.
Kūryba
Raidas Dubrė rašyti pradėjo sulaukęs brandaus amžiaus. Pirmoji knyga “Štilis” (apysaka, novelės) išėjo 1991. Taip pat yra išleidęs detektyvines apysakas “Nuogas lietaus nebijo” (1992), vienaveiksmes pjeses “Šešėliai” (1993), romanus “Kryžiau žalio medžio” (2000) ir „Apšlakstytas isopu“(2004), novelių rinkinį “Angelas mėšlyne”(2003).
Raido Dubrės slapyvardžiu išleisti detektyviniai romanai:
“Pyro pergalė”, 1995
“Medūzos žvilgsnis”, 1996
“Nuodėmių atleidimas”, 1998
“Atblokšties siena”, 1998
“Patvarumo riba”, 1999
“Pliūpsnio kaitra”, 2000
"Pragaro vartai", 2000
"Paskutinioji užmuša", 2003
2001 m. už romaną “Kryžiau žalio medžio” rašytojas pelnė I. Simonaitytės ir Žemaitės literatūrines premijas. 1992 m. ir 1996 m. apdovanotas Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų Ministerijos premijomis už geriausią detektyvinį kūrinį. Jo kūriniai yra versti į rusų, lenkų ir anglų kalbas.
Kritikai apie ieškomąjį
Novelėse ir romanuose Juozas Šikšnelis gilinasi į amžinąsias žmogaus buvimo ir išbuvimo ne itin svetingame pasaulyje temas. Tradicinio realistinio pasakojimo poetika nestokoja nūdienos realijų, psichologinės autentikos bei egzistencinio krūvio. Skvarbus žodis, dažnai autoironiška intonacija suteikia kūrinių buitinėms situacijoms daugiaplaniškumo ir nuteikia mąsliam žvilgsniui į pasaulį ir save.
Detektyviniuose romanuose, meistriškai pindamas intrigą, Juozas Šikšnelis, supriešina gėrį ir blogį, ir pagal žanro taisykles leidžia laimėti gėriui. Visuose jo detektyviniuose kūriniuose veikia vienas ir tas pats herojus - agentas Bartas Gabrys, o romane „Paskutinioji užmuša“, kurio veiksmas vyksta XIX amžiaus pradžios Vilniuje – Gabrio prosenelis.
Raidas Dubrė "Vilniaus šešėlis neturi alibi"
Ilgokai virškinau ką išgirdęs ir negalėjau patikėti, jog nepasiunčiu prieš mane sėdinčios jaunos, žavios damos velniop. Galbūt tik dėl to, kad ji jauna ir žavi. Įkypokos lapės akys, riesta nosytė, tik lūpos galėtų būti putlesnės. Bet... ne man jas bučiuoti, kaip dainuojama vienoje dainoje. Nors... ką gali žinoti, juk viltis kvailių motina...
|
2005 Šiaurės ministrų taryba. All rights reserved e-solution: gaumina