Nužudytojo kūno tyrimas baigtas. Remiantis jo rezultatais, tapo aišku, kad auka buvo nužudyta statomų rūmų aikštelėje. Kūnas buvo rastas 21.45 val., nuo mirties momento praėjus 2 – 2,5 valandoms. Galimas nužudymo laikas 19.15 – 19.45 val. Auka nušauta 9 mm kalibro pistoletu iš nedidelio atstumo, trys šūviai, vienam iš jų kliudžius širdį, auka mirė iškart.

 

Kovos žymių nerasta. Apie 19.00 val. Katedros aikštėje buvo daug žmonių, stebėjusių fejerverkus kovo 11-osios proga. Yra ženklų, kad nusikaltimo vietoje būta ir kitų žmonių, bet turint omenyje, jog tai statybų aikštelė, tai neturėtų stebinti. Jokių konkrečių įrodymų, kaip vyko nusikaltimas, rasti neįmanoma. Be to, nerastas ir nusikaltimo ginklas.

 

Vilniuje spauda pašėlusiai medžioja Paulių Račkaitį “Valdovą” ir nori jo interviu. Jis atsisako kalbėtis su spauda, nurodydamas žandikaulio problemą ir baisią tragediją šeimoje. Paulius išplatina visus šokiruojantį pranešimą spaudai: sukrėstas brolio mirties jis nedelsdamas ir visam laikui traukiasi iš krepšinio.

 

Brolis bus laidojamas Palangoje. Neturėdama, ko griebtis, Pocienė vyksta į laidotuves. Jai leidžiama dalyvauti laidotuvių ceremonijoje, o vėliau Juozas Račkaitis nenoriai pasikviečia ją į namus, nes Pocienė pageidauja pakalbėti su abejais Račkaičiais. Ir Juozas, ir Paulius nekalbūs. Jie prasitaria, kad nusprendė išvykti iš Lietuvos ir įsikurti Ispanijoje, norėdami pamiršti šią žiaurią nelaimę. Išvykti planuoja po savaitės. Pocienė taip pat apžiūri Juozo kolekciją, kurioje surinkti Antrojo pasaulinio karo meto ginklai. Juozo tėvas buvo pasipriešinimo kovų dalyvis, kurį sovietai nužudė 1951 m.

 

Janutėnas ruošiasi iš Oslo vykti į Vilnių, tačiau jį sustabdo kolegos iš Helsinkio telefono skambutis. Helsinkio policija, vadovaudamasi Interpolo nurodymu, suėmė Vilmą Gedvilaitę, kai ši iš Stokholmo atvykusi į Helsinkį ėjo per pasų kontrolės postą. Janutėnas keičia kelionės planus ir skrenda į Helsinkį. Jis randa Vilmą centrinėje Helsinkio policijos nuovadoje, ir Suomijos policija sutinka perduoti ją Janutėnui.

 

Lietuvos policija atsisako atsiųsti daugiau pinigų Janutėno kelionei, todėl jis priverstas užsakyti du kelto bilietus į Taliną, o iš ten autobusu grįžti į Vilnių.

 

Ilgos kelionės metu Janutėnas ir Gedvilaitė turi laiko pasikalbėti. Gedvilaitė yra nestabilios psichinės būklės, ji papasakoja savo gyvenimo istoriją ir tragišką santykių su Pauliumi Račkaičiu pabaigą - Paulius privertė ją padaryti abortą. Ji teigia, nieko nežinanti apie Saulių, tačiau norėtų su juo susipažinti. Janutėnas klausia, kodėl ji nusprendė vykti dirbti į Suomiją. Vilma atsako, kad visą šį laiką ji praleido Šiaurės šalyse dirbdama įvairiose vietose, stengdamasi pamiršti praeitį, ir į Lietuvą grįžusi nebuvo.

 

Laikyti Gedvilaitės areštinėje nėra būtinybės, todėl po apklausos Vilniuje ji paleidžiama. Tačiau Pocienė ir Janutėnas sutaria, kad turi nepaleisti iš akiračio nei Vilmos, nei Kęsto.

 

(Tęsinys spalio 24 d.)